Kad telefonas būtu saugus ir ne taip greitai nusidevėtų pasigaminau tokį dėkliuką. Principas, kaip žguto nėrimas.
Sunaudojau visą pilną pakiuką biserio karoliukų.
Jei teisingai atsimenu suvėriau apie 4,5 m siūlo.
2010 m. kovo 15 d., pirmadienis
2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
Šviestuvas iš praeities
Pasidaryti šį šviestuvą mintis kilo jau senai. Jei taip visiškai atvirai, tai jis nubezdžioniautas.:) Mačiau berods Domus galerijoj kažkokioj parduotuvėj, o vėliau buvau užtikusi ir internetinėse parduotuvėse.
Sudedamos dalys labai paprastos kameros ar fotoaparato stovas, mano ypatingas tuom, kad jis mena TSRS laikus ir turi net savo inventorizacinį numerį, kurį vargei ar laikas galėtų panaikinti...
Gaubtas. Pirktas IKEA parduotuvėje Varšuvoje.
Na, ir šiek tiek vyriškos pagalbos, kas sujungtu laidžiukus. Nenoriu visiškai nuvertinti vyriškos jėgos, nes toli gražu nesu feminizmo šalininkė, bet tuos laidžiukus galima susijungti ir pačioms, na kadangi šalia buvo vyras - nevargau, nes tą būčiau darius gerokai ilgiau nei JIS.:)
Namuose naudojame tik kaitrines lemputes, joms įsidegus šviesos tikrai pakanka jaukiam vakarojimui.
2009 m. lapkričio 4 d., trečiadienis
Bitės skraistė
Nors nesu piešusi mandalos, bet man šis nėrimas kažkuo panašus į ją. Visiškas atsiplaidavimas, negalvojimas apie schemas, tik sukimasis ratu. Kartais taip norisi pabėgti nuo visų neigiamų minčių, susikoncentruoti į gaminamą produktą ir daugiau apie nieką negalvoti. Nors kita vertus neigiamos mintys gimsta matyt iš dyko buvimo.:) Na, ne nevisada, bet pasitaiko...
Galbūt čia dėl mano tokio būdo - negaliu sedėti įsikniaubus į tv ir nieko neveikti, man reikia veiklos. Taigi... rankdarbiavimas puiki veikla žiūrint į tą dėžę, kuri taip stipriai kartais pririša mus prie jos, kad net baisu. Visada jei tik yra galimybė renkuose knygą nei kalbančią dėžę, bet neslėpsiu dažnai pasiduodu masinei psichozei ir žiūriu, žiūriu po to darau išvadas ir gaištu savo laiką. Po to šneku kaip neturiu laiko, bet laiko neturėjimas tik tuščios šnekos. Visi mes turime laiko, tik nemokame jo planuoti.
Taigi tokia mano naujojo dienoraščio pradžia. Čia stengsiuosi išdėstyti savo mintis ir dalintis savo rankų kūriniais jau pagamintais ir dar kūriamais.
Ši ilgai mintyse gimdyta skraistė pagaliau pabaigta. Mintyse buvo ilgiau nei pačiame procese.
Pavadinau ją bitės skraiste, nes spalvų gama primena bitutes.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)